- papurti
- 1 papùrti intr. 1. pasišiaušti, išsiskleisti, išsidraikyti, išsipūsti: Ji nulenkė galvą, ir jos garbanoti plaukai lyg nuo vėjo papuro J.Dov. Papurusios plaukų garbanėlės dar tebevirpa ant kaktos ir smilkinių rš. Kai kurie buvo be kepurių, papurusiomis galvomis, sutaršytais plaukais V.Myk-Put. Tėvas pastebėjo, kad Andriuko milinė sudraskyta, čiupra papurusi ir paakiai mėlyni Pč. Papuręs, kaip iš kiaulių kinio atsikėlęs LTR(Šll). Atejo į talką du papùrę vaikai Užv. Kaip tos plunksnelės papuro, atsimainė mergų natūra JD8. Žąsinės plunksnos, tai papùrę (apie patalus) Lp. Papùrusi gervė Ilg. Papurusi kaip pelėda Pp. Papuręs gaidys, kad serga J. Papurusi višta dvės J. Svočiutė papurus, gal nieko neturi LTR(Ds). Ji glostė papurusias žiedų galvas rš. Kur žiūri – pražydusių puokščių pusnynai. Kiekvienas medelis bepūpso papuręs V.Myk-Put. Papurę rausvi debesiukai driekėsi per dangų P.Cvir. Godžiai žvalgydavosi į atsiskleidusį reginį – į tolumoje išsimėčiusį miestą, į baltas, pušelėmis papurusias kalveles rš. Dangus, sakytum, papuręs nuo šerkšno rš. ^ Stov kampe papuręs, lek per lauką kaip pašiuręs (šautuvas) TDrVII156. | refl.: Plunksnos pataluose pasipurusios J. 2. pasidaryti biriam, susmulkėti, iškorėti, suminkštėti: Dirva ką tik suarta, papurusi J.Paukš. Po šalčių sniegas suvisai papùro Lš. 3. papursti, sutinti: Kap inkando bitė, tep ir papuro žandas Vlk. Ko tavo veidas taip papùręs! Vkš. Veidas papùręs, matyt, kad nesveikas Dkš. Papurusios lūpos rš. \ purti; atpurti; išpurti; nupurti; papurti; supurti
Dictionary of the Lithuanian Language.